Helovynas

Antras rudens mėnesis. Artėja Helovynas. Ši šventė švenčiama Amerikoje, bet po truputį vis daugiau lietuvių eina persirenginėti ir rinkti saldainius arba bent jau žiūrėti helovyninius filmus bei pjaustytis moliūgus ir daryti iš jų baisius žibintus. 

Štai kaip atrodo dailiai išpjaustyti moliūgai:



Keletas idėjų:



Įvairios namų ir valgio idėjos - moliūginiai žibintai, specialus helovyniniai indai, moliūgo tortas ir pabaisiukai skanumynai.



O jei neturi moliūgo, bet nori švęsti Helovyną, baisius veidukus gali išpiešti ir ant balionų, kavos puodelių ar nenaudojamų butelių.



Įvairios žvakės ir žvakidės, dekoruotos Helovyno tema.



Itin įdomu ir lengva yra iš popieriaus išsikirpti įvairių paveikslėlių ir Helovyno naktį juos priklijuoti prie lango. Lieka uždegti šviesą ir gąsdinti kaimynus :)



Karameliniai obuoliai - tradicinis Helovyno maistas.

Na, o dabar paskaitykim daugiau apie šią šventę.

Helovynas − šventė, vykstanti spalio 31 dieną JAV. Šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: „Vaišės arba pokštas“. Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos šunybės.

Istorija.

Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 m. katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 d. Taigi žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.



Veikiausiai, kad šiandien švenčiamo Helovino pagrindinis šaltinis − tai keltiška Sauino šventė. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėdavo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakare žmonės užgesindavo savo namų židinius. Druidai iš ąžuolo (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką naujų metų laužą. Jame jie degindavo paaukotus gyvūnus. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais dėvėdavo specialiais kostiumais, pagamintus iš gyvulių odos ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį.
Pavadinimas Helovynas (angliškai Halloween) kilęs iš senosios anglų kalbos.

*******************

Helovyniniai filmai.

Fokus Pokus



Nemirštantis, prieš maždaug 5 metus per kiekvieną Helovyną rodytas filmas apie tris raganas.

Seserys raganos būtų gyvenusios amžinai, bet visas kortas sumaišė berniukas. Už tai jis buvo užkeiktas - paverstas nemirtingu katinu. Salemo gyventojai raganas pakorė, bet vyriausiosios sesers prakeiksmas liko..
Po trijų šimtų metų atsirado jaunuolis, netikintis paistalais apie Salemo raganas. Jis uždegė juodaliepsnę žvakę ir prikėlė iš numirusių raganas. Sesulės vėl rezga mintį, kaip atjaunėti ir gyventi amžinai.

Namas, kuriame vaidenasi



Šiurpi komedija su Edžiu Merfiu. Verta dėmesio.

Klestintis nekilnojamojo turto agentas nusprendžia padaryti savo šeimai staigmeną ir nuperka prabangų užmiesčio namą. Su žmona ir dviem vaikais jis atvyksta apžiūrėti pastato.

Niūriuose rūmuose gyvena paslaptingas vyriškis su trimis keistuoliais tarnais. Ketinantis pirkti namą vyriškis patenkintas – namas jam atiteks už labai menką sumą, tačiau jo žmona, o ypač vaikai, jaučia, kad čia kažkas ne taip. Vaikai beklaidžiodami po namą išsiaiškina kraupią paslaptį.

Kraupaus artėjančio Helovyno!