Astralinė kėlionė

Yra nemažai būdų pradėti astralinę kelionę. Galų gale, jūs galite eksperementuoti ir išsiaiškinti, kuris jums geriau tinka.

1.Atsipalaidavimas
Visi metodai susiję su atsipalaidavimu. Geriausia pirma nueiti į tualetą, jei nenorite būti biologiškai nutraukti:)

Pasistenkite, kad aplinkui nebūtų nieko, kas atitrauktų, ir pasirūpinkite, kad niekas jums netrukdytų. Geriausia - susirasti tokią vietą, kur būtų visiškai tylu. Staigus triukšmai ir kiti dalykai gali sukelt "reperkusiją" - greitas sugrįžimas į fizinį kūną. Tai tas pats jausmas, kuris būna kai staiga pabundi po susapnuoto kritimo. Reperkusija dažniausia yra nemaloni, ir kartais gali padaryt fizinę žalą. Būtų gerai vengti jų.

Atlaisvinkit spaudžiančius rūbus, o jei jums patogiau - nusirenkite. Turi būti patogi temperatūra - žiemą būtų gerai užsiklot. Būtų gerai, jei nebūtų jokio spaudimo, planų, turite žinoti, kad niekas jums nepatrukdys. Pamirškite apie materialius dalykus. Jei pergyvenat dėl ko nors, geriau atidėkite bandymą kitam kartui.

1.1 Tarpinė sapno būsena

Tai turbūt paprasčiausias ir natūraliausias būdas, kuris leidžia vienu metu atpalaiduoti ir kūną ir protą. Geriausia naudoti šį būdą, kai esatę pavergę. Patogiai atsigulkit, užsimerkit, ir kai pradėsit atsipalaiduot, susikaupkite dėmesį ties kuo nors. Kai pasieksit tarpinės būsenos tarp sapno ir realybės, atsipalaiduokit dar labiau, sukaupkit dėmesį ant tamsos prieš akis. Svarbiausia - pasilikt šioje būsenoje.

1.2 Meditacija

Tai labai geras būdas atsipalaiduot. Susiraskite patogią vietą. Paprasčiausia technika - laikyti savo dėmesį ties ko nors. Reikia susikaupti ant vieno dalyko, kad patraukti dėmesį nuo aplinkinio pasaulio.



Dar vienas meditacijos būdas, tinkantis šiuo atveju. Pirma reikia pasistengt atsikratyt visų minčių - stengtis įsivaizduot savo protą kaip ramų ežerą. Po 1-2 minučių reikia galvot, kad aš ir mano kūnas - ne tas pats, ir aš guliu savo kūne, kaip miegmaišyje. Toliau reikia galvoti, kad mano jausmai, norai ir emocijos - atskiri dalykai, ir reikia susikoncentruot ties astralinio kūno. Toliau reikia pagalvot, kad protas - tai ne aš, o tik mano įrankis, ir aš juo naudojuosi. Galų gale - aš - tai kažkas atskiro nuo viso kito. Daugeliui žmonių ši meditacija sukelia išėjimą iš kūno. Man šis būdas labai padėdavo.

1.3 Laipsninis raumenų atpalaidavimas

Tai vienas pagrindinių metodų, kuriuos naudoja hipnozės meistrai, arba užsiimantys savihipnoze. Fizinis atpalaidavimas gali padėti pasiekt reikiamo transo. Šios technikos pradedamos kojų pirštų atpalaidavimų ir baigiasi galva.

Patogiai atsigulkite. Galvokite apie kiekvieną kūno dalį, kol ji nebus visiškai atsipalaidavus. Galvokite daugmaž taip: "Mano kairės kojos pirštukai atsipalaiduoja... aš jų nebejaučiu, jie tapo sunkūs, kaip iš gipso..." Ir taip apie kiekvieną kūno dalį. Dažniausia, kai prieinu pilvo, pradedu išeit iš kūno.

1.4 Savihipnozė

Patogiai atsigulkite arba atsisėskite, kad jums niekas netrukdytų. Būtų gerai, jei esate pavargę. Tada pradėkit skaičiuot mintyse: "vienas, kai suskaičiuosiu iki 25, aš išliksiu sąmoningas, o kūnas užmigs... du, kai suskaičiuosiu iki 25, aš išliksiu sąmoningas, o kūnas užmigs, trys....". Stenkitės kvėpuoti giliai ir lėtai, skaičiuokite taip pat lėtai - ne greičiau kaip padarot iškvėpimą-įkvėpimą. Skaičių galite pasirinkti bet kokį kitą, priklausomai nuo to, kiek greitai užmiegat.



2. Kas toliau?

Kai pasiekiat būseną, iš kurios galima išeitį į astralą, dažniausia jaučiate vieną iš tokių pojūčių:

vibracijos - jausmas, lyg prie kūno pajungė 220V, ir krato. Kartais būna nemalonus, bet dažnai tai tiesiog šiek tiek neįprastas jausmas.
paralyžius - kūnas atrodo sunkus, kaip iš švyno. Jūs suvokiat save, tačiau pajudėt negalite. Keistokas jausmas, ir jis kartais sukelia trečią -
baimė - daug žmonių pradeda bijoti, kad nebegrįš, o kartais būna visiškai neapsakoma nežmoniška baimė. Nors iš tikrųjų nėra ko bijoti, nes astralinės kelionės beveik visada yra saugios
garsai - dažnai pradedant astralinę kelionę girdimi keisti garsai. Dažniausia tai būna keisto dažnio ūžesys, kartais pasigirsta balsai, atrodo kad kambaryje kažkas yra. Aš dažnai girdžiu muzika, ir ji skamba taip, lyg iš tikrųjų jos klausyčiausi - aiškiai girdžiu žodžius, kiekvieną instrumentą atskirai. Tai būna muzika, kuri realiai yra, arba ta, kurios nėra. kol kas
Jei jūs pasiekėt šią būseną - jūs tikrai arti kelionės! Net jei šį kartą nepavyko, jums greitai pasiseks. Svarbiausia čia - ketinimas, ir tikėjimas, kad tu galėsi pasiekt kitus pasaulius.

Iš šios būsenos jau reikia palikt savo kūną. Tam yra keli metodai:

2.1 Pakilimas

Tai turbūt paprasčiausias metodas. Reikia įsivaizduot, kad esi lengvas, kaip plunksna, ir plauki į viršų. Galvokite, kad esat lengvas, ir plaukiate į viršų, galvokite, kaip faina būt tokiam lengvam ir plaukt, kaip malonu nejaust kūno.

2.2 Posūkio technika

Antras metodas - posūkis. Stenkitės lėtai pasisukt, lyg bandot atsigult ant kito šono. Nebandykit judėt kojomis arba rankomis, pradėkit judesį nuo galvos, pečių, judėkite lėtai...

Sakote, nesąmonė? Aš irgi taip maniau. Bet ar yra daug tokių, kurie staiga pabudę iš miego, nejautė to jausmo, lyg kristų? Pati tokius dalykus darau, todėl tikiu, kad tai įmanoma. Vis daugiau įrodymų pastebiu. Be to, jei žmogus, per visą savo gyvenimą tenaudoja vos keletą procentų savo smegenų visai tikėtina, kad šalia mūsų gali būti pasaulis, kurio mes nepajėgiame suprasti ir pripažinti jo egzistavimo.

Kūčios

Sveikinu visus Jus su Šv. Kūčiomis :)

Radau tokį įdomų dalyką, bet neturiu daug laiko pačiai visko parašyti, tai dedu tik nuorodą ir bėgu kepti tų nelabųjų kūčiukų:) Įdomu :)

Kalėdinių dovanų idėjos III

Po gana ilgo laiko tarpo aš vėl pas Jus su naujomis idėjomis :P Jau rytoj Kūčios, tad šis įrašas turėtų padėti tiems, kurie dar neturi paruošę dovanų.

Rankų darbo muilas. Ši dovana tikrai pradžiugins širdį. O ir Jums patiems labai patiks kvapniu muilu pakvipę namai...

Mandarinų medis. Nebrangi, ir labai praktiška dovanėlė :)

Nuotraukos. Puiki dovana seneliams.

Kvapnus apelsinas...

Eglutė iš guminukų. Dovana smaližiams :)

Gražūs eglutės papuošimai. Puikiai tiks draugams, mylintiems gamtą.

Kalėdinis burbulas. 

Puikus būdas panaudoti obuolius:)

Jei veriate karoliukus - raktų pakabukai  garantuotai garantuotai pradžiugins jį gavusį :)

Beveik sausainiai :) Į stiklainį sluoksniais sudėtos visos sausainių sudedamosios dalys :) Nepamirškite recepto!

Eglutė iš siūlų...

Vazos - puiki dovana moterims:)

Drobiniai maišeliai ir pakabukai iš kamščio... tiesiog įspūdingi

Džiovinti vaisiai ir riešutai patiks studentams :)))

Sluoksniuoti gėrimai...

Sausainėliai :) 

Kaip supakuoti muilą? (Šablonų nuorodos čia ir čia)

Siuvimo rinkinys siuvėjoms

Dar viena dovanėlė smaližiams...

Tikiuosi, kad šis įrašas palengvins Jūsų Kalėdų laukimą ir suteiks Jums Kalėdinę dvasią, kad ir kaip trūktų sniego... :(

Aldėja

Kalėdų dovanų idėjos II

Turbūt ne aš viena turiu bjaurų įprotį dovanas pirkti paskutinėmis dienomis. Tačiau gal laikas visa tai nutraukti ir pradėti dovanas ruošti jau dabar? Dar daugiau dovanų idėjų šiame straipsnyje.


Ant akmenuko pritvirtinkite vielelę, jos viršuje išlankstykite širdelės ar kokią kitą formą, į kurią būtų galima įstatyti nuotrauką. Tuomet įstatykite norimą nuotrauką. Viskas! Paprasčiau nebūna.
Ši dovana tiks: tėvams, seneliams, krikšto tėvams.


Jei esi kruopšti ir mėgsti rankdarbius, ši dovana tau tikrai paprasta. Griebk siūlus, vąšelį ir nunerk servetėlių, movą puodeliui ar net staltiesėlę. Tai užtrunka gan daug laiko, bet įmanoma suspėti, jei pradėsi tuojau pat.
Ši dovana tiks: močiutei, mamai.


Viena iš populiariausių dovanų - puodelis. Tai gan atsibodę, tiesa? Tačiau, šią dovaną galima padaryti išskirtine ir miela. Kaip? Ogi viskas labai paprasta! Nusipirk baltą ( ar kokį kitą vienspalvį puodelį), specialių dažų ir leisk pasireikšti savo fantazijai! Spalvink, piešk ar rašyk palinkėjimus.
Ši dovana tiks: visiems mėgstantiems gerti kavą ar arbatą.


Tai gali būti ne tik dovana, bet ir stalo papuošimas! Tereiks numegzti arba nusipirkti mini kepurėlę ir šalikėlį. Jais ,,aprenkite'' butelį. Viskas! Paprasta, tačiau miela ar net šiek tiek šmaikštu.
Ši dovana tiks: visiems pilnamečiams.


Šiai dovanai sukurti reikės tik senų vienspalvių marškinėlių ir drabužių dažų. Na, o tuomet jau galite kurti! Pieškite, rašykite ar net taškykite dažais marškinėlius. Tai kokių marškinėlių norite priklauso nuo Jūsų fantazijos ir nuo to kokiam žmogui tai dovanosite.
Ši dovana tiks: visiems mėgstantiems būti išskirtiniais.


Norint paruošti šią dovaną reikės šiek tiek kruopštumo ir kantrybės. Iš kartono iškirpkite norimą apykaklės formą, tada ant jos suklijuok karoliukus. Apykaklės galuose pritvirtink juosteles.
Ši dovana tiks: mėgstančioms puoštis merginoms.


Turi didelį, seną rėmelį? Puiku! Prikelsim jį naujam gyvenimui. Horizantaliai rėmelyje pritvirtink virveles, ant kurių segsit nuotraukas. Tuomet rėmelį nulakuokite ar nudažykite. Viskas! Dabar jau galite ant virvelių, su mediniais skalbinių segtukais džiauti nuotraukas.
Ši dovana tiks: tėvams, seneliams.


Sėkmės ruošiant dovanas! Aldėja

Kalėdų dovanų idėjos

Iki Kalėdų laiko lieka vis mažiau. Tad jau pats laikas pradėti ruoštis joms! Ar jau pagalvojote ką padėsite po eglute savo mylimiems žmonėms? Ne? Tuomet aš Jums padėsiu. Straipsnyje dovanų idėjos!

Šią dovaną tikrai nesunku paruošti. Tereiks nusipirkit pirštinę, šaukštų, peilių, plakiklių ar kitokių virtuvės reikmenų. Tuomet viską sudėkite į pirštinę ir supakuokite.
Ši dovana tiks: namų šeimininkei, mamai, močiutei ar net kulinarui broliui.


Ši dovana labai saldi! Tau reikės tik į dėžę sudėti norimus saldumynus ir dėžę gražiai supakuoti.
Ši dovana tiks: visiems smaližiams.

Rankų darbo dovanos pačios mieliausios, nes į jas gali sudėti visą šilumą ir meilę. O ši dovana ne tik nudžiugins bet ir sušildys! Tau reikės seno, nebenešiojamo megztinio, žirklių ir siūlų. Ant megztinio nubrėžk norimo dydžio pirštinę, ją iškirpk ir susiūk.Štai ir viskas! Paprasta, tiesa?
Ši dovana tiks: tėčiui, mamai ar draugei nuolat pametančiai pirštines.

Suvalgiusi graikinį riešutą neišmesk jo kiauto! Jis puikiai tiks paslėpti mažai, mielai dovanėlei. Vidines graikinio riešuto kiauto sieneles patepk klijais ir pabarstyk blizgučiais.Tuomet įdėk į vieną iš kiautų vatos tamponėlį, o ant jo norimą smulkmenėlę. Tai gali būti auskarai, žiedas ar grandinėlė. Kai dovanėlė jau įdėta, suklijuok kiauto puses ir perrišk kaspinu. Ir kas galėtų pamanyti, jog riešuto kiaute slepiasi dovana?
Ši dovana tiks: mamai, sesei, draugei.

Dar viena saldi dovana. Į stiklainėlį sluoksniais suberk saldainius, guminukus ar zefyrus. Tuomet užsuk stiklainėlį ir jį perrišk kaspinu. Jei mėgsti kurti ir piešti, gali nuspalvinti dangtelį ir ant jo parašyti linkėjimą.
Ši dovana tiks: tėčiui, seneliui ir visiems smaližiams!


Kol dar pūga nepadengė žemės sniegu skubėkite prisirinkti šakelių! Jos reikalingos šiai mielai žvakei pagaminti. Šakeles apklijuok aplink stiklinę ir į ją įstatyk žvakę. Viskas! Šią žvakę būtų galima pavadinti ,,paskutinės minutės dovana'', nes ją pagaminti be galo paprasta.
Ši dovana tiks: visiems mėgstantiems žvakes, ramumą ir natūralumą.

Gražaus artėjančio savaitgalio! Su meile, Aldėja

Kaip sutarti su tėvais?

Grįžti namo pavargusi, nežinai kaip viską suspėti, o tėvai pyksta, kad nesusitvarkai ir priekaištauja dėl pažymių? Ką daryti, kad tėvai būtų laimingi ir tu pati jaustumeisi gerai? Penki patarimai, kaip sutarti su tėvais!


1. Stenkis mokytis ir tobulėti. Įrodyk savo tėvams, kad sugebi, moki ir gali! Aktyviai dalyvauk mokyklos veikloje, stenkis dalyvauti olimpiadose, padėti mokytojams įvairiuose projektuose. Nuosekliai daryk namų darbus, pasisiūlyk pristatyti projektus klasei.

2.Tvarkykis. Tėvai, dažniausiai mamos, skundžiasi, kad jų vaikai tikri namisėdos. Sėdi namuose, nieko nedaro, žinoma, prie kompiuterio leidžia dienų dienas. Bet jei tu nesistengsi padėti mamai ar tėčiui namų ruošoje- jie vis labiau pyks, o pati ruoša taps nenumaldoma kančia. Pasileisk savo mėgstamą muziką ir imkis iniciatyvos! Pirmiausia surink šiukšles ir jas išmesk, tada nuvalyk dulkes, iššluok.Va kiek darbo jau padaryta bus! O jei dar išplausi indus- bus tiesiog nuostabus darbas!

3. Lepink. O čia kaip suprasti? Jei tavo vienas iš tėvų yra didelis smaližius nepamiršk, kad ir jis mėgsta būti palepintas saldumynais. Tad lėk į parduotuvę ir nupirk skanaus pyrago, o gal pati iškepk? Pasidomėk, kas tavo tėvams patinka. Gal jie kavos ar arbatos gurmanai? Juk tiek daug gurmaniškų parduotuvėlių!


4. Kalbėk ir bendrauk. Papasakok tėvams kaip tau sekasi mokykloje, kokius pažymius gavai ir pasipasakok apie viską, kas guli ant tavo širdies. Jei esi artimesnė su mama, juk ji gali tapti tavo geriausia draugė! Tik reikia pažinti viena kitą.

5. Praleiskite laiką kartu. Gaminkite, žiūrėkite filmus, eikite į teatrą ar tiesiog pasivaikščiokite. Siūlyk tėvams kur nors nuvykti, kažką aplankyti. Jei jie nesutiks, primygtinai prašyk! Juk kartu praleistas laikas yra daug reikšmingesnis nei paprastas laiko praleidimas prie kompiuterio.


Gero šeštadienio ir laukite kitų straipsnių!

Susipykau su drauge. Kas iš to yra gero, kas blogo? Ką daryti?

Manau, kad kiekvienas iš mūsų turime keletą draugų, o gal ir daugiau kurie yra mums patys brangiausi ir kurių mes nenorime prarast.. Tačiau kartais atsitinka taip, kad tiesiog visai netikėtai jūs.. SUSIPYKSTAT. Nesvarbu dėl ko, kad ir dėl paprasčiausio ir tikrai ne tokio svarbaus kaip jūsų draugystė dalyko. Ir tada būna skaudu, bet viską galima ištaisyti! Bet tačiau, kol prieisiu iki sprendimų.. Manau, kad reikėtų išnagrinėti susipykimų pliusus ir minusus.

PLIUSAI

Visgi kartais susipykus manau, kad reikėtų sugebėti įžvelgti ir gerąją susipykimo pusę. Skamba kvailai ir keistai? Dar anksti taip manyti! Tiesiog kiek žemiau surašysiu punktus, juos trumpai aptardama.. Kodėl visgi susipykus yra ne vien tik blogai.. Tad...:

Susipykus sužinai, ar tas žmogus iš tiesų buvo tavo draugas. Savaime suprantama, jeigu tas žmogus yra arba buvo tavo draugas, jūs greitai susitaikysit, o jeigu tu nesi jam/jai svarbus - draugystę gali pamiršti, nebent pati pasistengsi susitaikyti.
Susipykus sužinai, koks jūsų draugystės stiprumas. Manau, kad kiekviena iš mūsų esame patyrusios tą susipykimą, kai įvairias žvilgsniais lyg ir bandome pasikalbėti su savo drauge arba draugu, bet viduje taip pat ir nedrįstame. Būtent šis pliusas padeda suprasti, kokios jūs (arba kokie) buvot artimos (arba artimi).
Susipykus pamatai, ar ji yra ir buvo patikima. Savaime suprantama, kad jeigu ji buvo patikima, ji tikrai niekam neišpasakos tavo jai pasakotų paslapčių, o jeigu ji buvo ne patikima - apie jas greitai sužinos geriausiu atveju tik klasė.
Vienas iš didžiausių pliusų yra tas, kad kai susipykstame, tik tada sužinome ką iš tiesų apie mus manė draugė. Aišku, dažnai būna sakomi žeidžiantys žodžiai, kad tik įžeisti, bet kartais ir būna tiesos. Tarkim, kad - "tu esi užsispyrus ar sunkaus charakterio". Tai juk gali būti tiesa, taip? Tereikia susimąstyti.
Pliusas yra tas, kad jeigu tau ši draugė arba draugas darė kokią nors įtaką - kad ir būdama su juo/ja keikeisi daugiau, kai su juo nebendrausi suprasi, kad tai "įgijai" draugo dėka. Ir pliusas bus tas, kad šios "įtakos" atsikratysi.

MINUSAI

Nėra tokio dalyko, veiksmo, daikto ar žmogaus.. Tiesiog to, kas neturėtų minusų. Kartais jų būna daug daugiau negu pliusų. Tad šį kartą manau, kad jau supratote jog taip tikrai nebus.. Tad nieko nelaukdama pristatau jums minusus, kodėl blogai tada, kai susipykstame su drauge arba draugu.


Susipykus tu netenki tau svarbaus žmogaus. Žinoma, lyg ir netenki to gero laiko kuris buvo, to juoko, tų šypsenų, tų visų "bairiukų" kuriuos suprasdavot tik būdamis abi, arba abu. Tiesiog lyg ir netenkat žmogaus su kuriuo buvo linksma.
Kai susipykstat, pradedat neapkęsti viena kitos, taip pat iš to pykčio būna, kad vieni sako tokius dalykus dėl kurių vėliau gali tekti net atsiprašyti.
Susipykus, jei tavo draugė pasirodo, kad nepatikima, gali išpasakoti tavo pačias slapčiausias paslaptis netgi ne kam nors kitam, o tavo priešams (arba tiesiog žmonėms, su kuriais tu blogai sutari ir nemėgstat vieni kitų)! Na, o jau tada.. Tavo paslaptys gali pasklisti po visą mokyklą, jeigu tavo "priešė" yra tikra gandų nešiotoja..
Jeigu su drauge susipykai dėl labai svarbaus dalyko jai, ir jeigu jūs "pjaunatės" kaip šuo su kate.. Ji viską ką žino apie tave gali panaudoti prieš tave, norėdama tau kaip nors pakenkti. Na žinot tokius dalykus, kaip norėjimą "pridirbti" *ex draugei*.
Dėl pasibaigusios draugystės.. Jei ji tau buvo be galo svarbi ir tas asmuo taipogi - gali kilti depresija.. O kas tai yra manau, net nereikia aiškinti. Tiesiog pakanka žinoti to, kad tai bjaurus dalykas.
KAIP to išvengti?

Taip pat spėju, kad dauguma norėtų pykčių su draugėmis išvengti.. Bet kartais tai atrodo neįmanoma? Nieko nėra neįmanomo!


Jei nori nesusipykti su drauge, turite viena kitą suprasti. Nepeikti dėl ko nors, kad ir ką padarot, suprast viena kitą ir padėti kai sunku, nenusisukti sunkiausiomis akimirkomis.
Gerbti kiekvienos nuomonę. Sakoma, kad kiek žmonių tiek yra ir nuomonių, tačiau ne kiekvienas sugeba priimti nuomonę ir ją gerbti, todėl dažnai vien tik dėl to ir kyla įvairūs ginčai.
Nepamiršti jums svarbių dalykų. Na žinot kaip būna, susitaria susitikti ir vėliau sako pamiršau, arba tiesiog sako,jog negali.. O atsitinka taip, kad tave bevaikštant mieste tavo draugė užklumpa su kita drauge! Ach, tas momentas..
Jei norit nesusipykti, privalot pasitikėti viena kita. Be pasitikėjimo niekur toliau nenueisit - reikia pasitikėti savo draugais, nes be pasitikėjimo dažnai kyla įvairūs konfliktai dėl kurių vėliau susipykstama. :)
Taip pat nemeluoti viena kitai, kadangi visgi reikėtų prisiminti, jog kažkada yla išlįs iš maišo.. Manau visi žinot šį posakį.

Na, o jeigu jau nutinka taip, kad susipyksti...

Visgi, kokia draugystė be pykčių? Visada pasitaiko pykčių dėl menkiausių dalykų, tad jeigu jau visgi nepavyksta išvengti jūsų nebendravimo minučių ir jeigu tau draugystė yra tikrai svarbi, nieko nelaukdama griebkis prie draugystės sugrąžinimo!!
Pasistenk susitaikyti su ja. Jei ji stengiasi tave ignoruoti - nepasiduok ir neleisk jai to padaryti. Paimk ją už rankos ir nusivesk pasikalbėti į atokesnę vietą. Išsiaiškinkit kokios problemos, kodėl susipykot ir pačios nepastebėsit, kaip susitaikysit ir abi su šypsenomis savo veiduose eisite koridoriumi!
Jeigu nemėgsti santykių aiškintis realiai (nors tai yra nelabai gerai) pasiimk į rankas savo brangųjį telefoną ir parašyk jai. Parodyk, kad ji tau svarbi kaip draugė!! Ir ji tai supratusi manau, kad pati savaime turėtų "Atsileisti".
Arba tiesiog auksinė taisyklė -
visada supraskit viena kitą, gerbkit viena kitos nuomonę ir jūsų santykiai visada bus taikoje!


Tiesiog linkiu visiems gerai sutarti su savo draugais, nes jie yra vieni iš mūsų gyvenime esančių svarbiausių žmonių. ♥

Ačiū, kad skaitėt. :)
Hope you like it. :)x

Aldėja

Žaliavalgystė

Sveiki, seniai buvau prisijungusi prie tinklaraščio. Supraskite - mokykla, namų darbai, bažnyčia, o dar Kalėdos ant nosies... Bet dabar ne apie tai. Kaip jau turbūt supratote iš pavadinimo, rašysiu apie žaliavalgystę. Aš esu BEVEIK vegetarė, tačiau mano tikslas - žaliavalgė.

Kas yra žaliavalgis?

Žaliavalgis - tai žmogus, kuris valgo tik termiškai neapdorotą maistą.

Kokie žaliavalgystės pliusai?

Radikalūs pokyčiai duoda radikalius rezultatus. Tapus žaliavalgiu padidėja žmogaus energetika – norisi skraidyti, imunitetas išauga iki dangaus ir praeina beveik visos ligos, padidėja skrandžio pajėgumas suvirškinti, o žarnyno - pasisavinti maistą, sustiprėja ištvermė, sumažėja miego poreikis, prablaivėja protas, net pagerėja intuicija, padidėja kūno ir emocijų kontrolė, išsivalo skonio receptoriai – žmonės patys pradeda jausti kokio maisto organizmui reikia ir koks netinka, su laiku natūraliai susireguliuoja optimalus kūno svoris ir atsiranda daug daug laiko išlaisvinto iš maisto ruošos darbų. Bet lazda visada turi du galus. Labai paprasta ir natūrali iš pirmo žvilgsnio dieta turi daug povandeninių akmenų, neteisingai valgant žalią maistą taip pat galima pasidaryti savo sveikatai žalos. Šioje svetainėje bus parašyta ką reikia daryti ir ko daryti neverta.

Beje, dideli pokyčiai vienoje srityje atsispindi ir kitose gyvenimo srityse. Pavyzdžiui ar jūs galvojote – kaip švęsti Naujuosius metus be šampano, gimtadienį be torto, Velykas be kiaušinių? Ar įsivaizduojate kaip reaguos į jūsų valgymo pokyčius draugai ir artimieji? Ką valgysite eidami į sveičius pas senus draugus? Neišsigąskite, iš tiesų tai gali būti labai linksma. Kad susipažinti su šiuo gyvenimo būdu, kad susirasti bendraminčių, kad atrasti laisvalaikį leidžiamą kitaip, kad padaryti tai ko dar nedarėte – stokite į žaliavalgių klubą. Nėra reikalo visko aiškintis pačiam, nėra priežasčių nepažinti naujų žmonių, nėra ko prarasti.


Ką valgyti?

Informacijos ką valgyti rasite tikrai puikioje interneto svetainėje ---> Ką valgyti?

Receptai

  Receptai yra skirti pereinamąjam laikotarpiui. Tai yra pirmiems žaliavalgystės metams, kai yra sunku atprasti nuo įprasto maisto. Žaliavalgiai naudojasi gamtos virtuve - valgo tik agurką, paskui tik pomidorą, paskui tik morką... Su laiku įšsivalo skonio receptoriai ir natūraliai norisi valgyti mažiau salotų ir daugiau gryno skonio, nemaišytų tarpusavyje produktų. Bet pradžioje naudokitės žaliavalgiška virtuve, tai yra įdomus atradimas ir nauja kūrybinė patirtis. Pereikite į žaliavalgystę su malonumu. Skanaus!


Receptų rasite čia ---> Receptai

Ką valgyti žiemą?

Lengva ir paprasta būti žaliavalgiu, kai pilnas šaldytuvas vaisių ir šviežių daržovių. Vaisinė dieta puikiai veikia: energijos perteklius, švarus organizmas, ištvermė, nuotaika aukšumoje, bet ką daryti žiemą? Vaisiai parduotuvėse daug brangesni, o Lietuvoje auginamų – pasirinkimas net vasarą mažas. Obuoliai tampa krakmolingi ir sausi, morkos sudžiūva, kopūstai apkarsta... Ką daryti? Palikite fanatizmą ir naudokitės kulinarijos išradimais. Ne ne, nereikia valgyti picos. Reikia valgyti salotas. Jeigu kopūstą sutarkuoti su morkomis, įlašinti citrinos sulčių ir aliejaus – galima valgyti ir karčius kopūstus, ir sausas morkas su malonumu. Taip taip, monožaliavalgiai pasakytų: „Jei skonis nepatinka, reiškia tau toks maistas netinka ir nedera apgaudinėti organizmo kulinariniais fokusais“. Bet prisiminkime, kad mes gyvename toli nuo tropikų, kad nors ir turime galimybę valgyti atvežtus vaisius, ne kiekvienas galime sau leisti egzotinius skanėstus, kaip tuomet elgtis?

Aš vistiek manau, kad jeigu yra galimybė, geriau neapgaudinėti organizmo, nemaišyti maisto ir valgyti tik tai kas patinka. Galvokite apie tai kaip apie investiciją į sveikatą, jaunystę, neišsenkamą energiją, aiškų protą, paaštrėjusius pojūčius ir sustiprėjusias organizmo funkcijas, laisvę nuo medicinos ir svorio problemų... Už kiek tai galima nusipirkti? Be to, juk didžiausias malonumas yra valgyti tik tai, kas skanu, kaip to norėjome vaikystėje. Gerai gerai, kaip ir sakiau, paliekam fanatizmą ir grįžtame į Lietuvą :)

Taigi, ką valgyti?

Medus. Daugelis žaliavalgių jums pasakys, kad medus tai bičių maistas, kad jis per daug koncentruotas ir silpnina skrandžio sultis. Aš manau, kad gyvenant Lietuvoje, tikrai neverta atsisakyti medaus. Medus naudojamas ne tik kaip natūralus saldiklis, bet ir kaip puikus švariausios energijos šaltinis. Bet medus tikrai per daug koncentruotas, kad jį valgyti šaukšais. Aš ištirpdau šaukštą medaus vandenyje ir išgeriu. Taip pat su medumi ištirpdau mažą šaukštelį žiedadulkių, o jei yra noras, galima įlašinti citrinos sulčių ir gauti labai skanų gėrimą. Toks gėrimas turi daug vitaminų ir mineralų, o žiedadulkėse yra ir baltymų, bet svarbiausia – tai yra gryna, lengvai pasisavinama energija.

Vietoje vaisių, man patinka valgyti džiovintus vaisius. Tik, kadangi jie kaip ir medus yra labai koncentruoti, aš juos mirkau vandenyje. Per keletą valandų gaunasi kompotas su išbrinkusiais vaisiais. Geriausiai prisidžiovinti pačiam dar vasaros metu, nes vaisiai parduodami parduotuvėse, dažniausiai džiovinti aukštoje temperatūroje ir apdirbti chemikalais.

Vietoje žalumynų puikiai tinka jūržolės. Jas galima sumalti su džiovintais vaisiais, galima dėti į salotas, o galima valgyti vienas. Aš jų nemirkau – kol plaunu, jos pakankamai išbrinksta, o kartais kramtau sausas.

Rauginti kopūstai taip pat geras kompromisas. Raugintuose kopūstuose visiškai nebelieka nitratų. Pas V.Zelandą radau kaip rauginti kopūstus be druskos, įdėsiu į receptų skyrių.

Salotos. Man labiausiai patinka žaliavalgio daktaro Douglas Graham 5-5-5 sistema. Tai reiškia, kad patiekalą turi sudaryti ne daugiau nei 5 produktai, jis turi būti gaminamas daugiausia 5 minutes ir jo kaina neturi viršyti 5 dolerių. Jis siūlo su laiku sistemą prastinti iki 4-4-4, 3-3-3, 2-2-2 ir 1-1-1. Taip pat neverta maišyti vaisių su daržovėmis, manau rūgštūs obuoliai gali būti išimtis. Neverta maišyti tarpusavyje koncentruoto maisto: sėklų, riešutų, grūdų... Stengsimės receptų skyriuje paskelbti būtent paprastus receptus, atitinkančius 5-5-5 sistemą ir iš derančių tarpusavyje maisto produktų, nors ir neteisingo maisto, gelbėjančio ypatingais atvejais, tokio kaip riešutų tortas, sunku nepaskelbti.

Standartinė žaliavalgystė yra veganiška, bet yra ir taip vadinama „paleolito“ žaliavalgystė. Šie žaliavalgiai valgo neapdorotus gyvulinės kilmės produktus tame tarpe ir mėsą. Na, mėsos gal ir neverta valgyti, jau labai neigiamai apie ją yra rašoma, o jūros gėrybės, manau, tinkamos. Tada ir dėl vitamino B12 galvos nereikia sau sukti. Žalios krevetės, kalmarai, lašiša – tikras delikatesas. Taip pat tinka kiaušinių tryniai – aš mėgstu putpelių kiaušinius.

Riešutai ir sėklos prieš valgant yra mirkomos, geriausia per naktį. Tokiu būdu enzimų inhibitoriai nustoja saugoti riešutą ir jis lengviau virškinamas, be to mirkytas riešutas visada yra skanesnis. Man labai patinka migdolai, o žemės riešutai, jei jie nekepti, pamirkius tampa saldūs. Geras blenderis padarys iš riešutų ir sėklų pieną. Mėgstu sezamo sėklų arba migdolo riešutų pieną. Tereikia juos sumalti su vandeniu ir galima pasaldinti medumi. Beje, sezamų ir aguonų sėklos yra didžiausias kalcio šaltinis. Riešutų ir sėklų lengva padauginti, todėl geriau juos valgyti mono, taip pajausite, kada jų pakaks. Saulėgrąžos – malonus užsiėmimas, jei patinka lukštenimo procesas. O lukštentos saulėgrąžos labai lengvai dygsta ir nebrangiai kainuoja.

Ir keletas patarimų pabaigai: prieš valgį, palaikykite vaisius ir daržoves šiltame vandenyje arba kambario temperatūroje. Maistas tiesiai iš šaldytuvo malonus vasarą, tačiau neigiamai veikia gyvąją organizmo mikroflorą, ir žiemą po valgio bus šalta. Taip pat virtos daržovės, pavyzdžiui bulvės, burokai, pupelės nėra mirtinas nuodas. Jeigu jums trūksta kalorijų, vietoje to, kad persivalgyti riešutiniais tortais ir neatlaikius alkio jausmo užpulti picą, leiskite sau tokiais atvėjais virtas, geriausiai garuose, daržoves. Nors tai ir nebūtina, nes kitame straipsnyje rašysiu apie pagrindinį žalią maistą, kurį aš valgau žiemą ir laive, kai atsiranda šviežių vaisių ir daržovių trūkumas.


Sėkmės tampant žaliavalgiais:)

Kaip pristatyti knygą?

 Knygos pristatymo schema:

 1. Autorius, knygos pavadinimas.

 2. Knygos tematika: tema, pagrindinė mintis, problemos.

 3. Veiksmo laikas ir vieta.

 4. Pagrindiniai veikėjai, jų tarpusavio santykiai.

 5. Kas patraukia, žavi skaitytoją (greitas įvykių tempas, paslaptingas pasakojimo būdas, besikeičiantys veikėjų tarpusavio santykiai)?

 6. Jei knyga iliustruota – į ką nukreiptas dailininko žvilgsnis? Kaip tai intriguoja skaitytoją?

 7. Knygos įvertinimas: kokiam skaitytojui ji turėtų būti įdomi.

 P.S.Nepamirškite: tai bus viešoji kalba. Vadinasi, kalbėdami turite bandyti

 paveikti klausytojus, įtikinti juos, kad jūsų siūlomą knygą verta perskaityti.

 Klausytojų smalsumą galite sukelti:

 1. Pristatymo ypatumais:

 – įdomia pristatymo pradžia (trumpa, bet intriguojančia ištrauka; papasakodami, kaip knyga pakliuvo į jūsų rankas ar kas privertė skaityti; paklausdami, ar kam žinoma knygos autoriaus pavardė, primindami kitas to paties autoriaus knygas, pagal jas pastatytus filmus ir pan.);

 – apibūdindami knygos tematiką (parodydami, kaip tai rūpi jauniems žmonėms; pasakydami kokią netikėtą problemos sprendimo baigtį);

 – kalbėdami apie veiksmo laiką ir vietą (atskleisdami jų neįprastumą ar, atvirkščiai, tarsi įprastumą, kur slypi daug nepažintų dalykų);

 – charakterizuodami veikėjus (galima tai daryti juos gretinant ar priešinant, paryškinant svarbiausius ar netikėčiausius charakterio bruožus ar poelgius).

 2. Kalbos raiška:

 – vartokite į klausytojus nukreiptus klausimus: Kaip jūs manote...? Ar jums teko... ? Gal esate girdėję (matę, patyrę)... ? ir pan.;

 – patraukite klausytojus palyginimais, bendrų išgyvenimų prisiminimais: Mes visi esame patyrę... ; Atsimenate, kaip... ; Prisimenate, kai.. .ir pan.;

 – gal dalis klasės draugų yra skaitę pristatomą knygą, todėl parodykite, kad jų nuomonė taip pat svarbi. Vartokite frazes: Manau, kad tie, kas skaitė šią knygą, prisimena... ; Veikiausiai daugeliui skaitytojų patiko (nepatiko, buvo netikėtas) epizodas, kai... ir pan.

 3. Netikėta pabaiga. Pasinaudokite įvairiausiais reklamos pasiūlymais, kaip patraukti būsimą pirkėją. Jūsų uždavinys panašus: turite įtikinti klausytoją kaip būsimą skaitytoją.

„Vanduo! Jis neturi nei skonio, nei kvapo- jo nė nusakyti neįmanoma, juo gardžiuojamės, nepažindami jo. Netinka sakyti, kad jis būtinas gyvybei, jis pats yra gyvybė. Jis pats didžiausias turtas pasaulyje...“

Vanduo sudaro 60 - 70% suaugusio žmogaus kūno masės. Visi gyvybiškai  svarbūs  procesai vyksta vandeniniuose  organinių ir neorganinių medžiagų tirpaluose. Vanduo svarbus kraujo gamybai, maisto virškinimui ir pasisavinimui,  organizmo šilumos balanso palaikymui, medžiagų apykaitos produktų pašalinimui ir t.t. Fiziologiniams procesams palaikyti būtina nuolat atstatyti iš organizmo pašalintą vandens kiekį. Sumažėjus organizme vandens 1 – 2%,  jaučiamas troškulys, netekus 5% vandens, aptemsta sąmonė, o netekus 12 - 20% , organizmas žūva.  Žmogus per parą  suvartoja apie 2,5 – 4 l vandens.  Geriamojo vandens kokybė turi tiesioginės įtakos žmogaus sveikatai, todėl jame  neturi būti patogeniškų mikroorganizmų (bakterijų, virusų), helmintų kiaušinėlių. Vanduo turi būti bespalvis, bekvapis, skaidrus, be nemalonaus prieskonio, jame negali būti toksinių medžiagų ir druskų daugiau už leidžiamas koncentracijas. Spalvą vandeniui suteikia įvairios priemaišos: planktonas – žalsvą,  humusinės medžiagos – gelsvą, geležies junginiai – rusvą.Vandens  kvapas ir skonis priklauso nuo jame esančių priemaišų: amoniako, sieros vandenilio, chloro, fenolių, geležies ir mangano druskų ir t.t. Vandens kietumą lemia kalcio ir magnio druskų koncentracija. Didėjant kietumui, blogiau išverda mėsa, ankštinės daržovės, kaupiasi apnašos virduliuose, automatinėse skalbimo mašinose, skalbiant rūbus sunaudojama daugiau  vandens ir muilo. Geriant kietą vandenį, didėja rizika susirgti inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige. Vanduo, kurio didelė mineralizacija, sutrikdo skrandžio sekreciją, maisto medžiagų pasisavinimą. Amonio, nitritų ir nitratų jonai susidaro yrant baltyminėms medžiagoms. Azoto dariniams (nitritai, nitratai) patekus į organizmą, slopinamas hemoglobino ir deguonies jungimasis, dėl susidariusio methemoglobino atsiranda deguonies trūkumas kraujyje ir audiniuose, o tai ypač pavojinga kūdikiams ir pagyvenusiems žmonėms, taip pat sergantiems mažakraujyste, širdies ir kraujagyslių ligomis. Kūdikiams atsiranda dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės, sunkiais atvejais atsiranda traukuliai ir kūdikis gali mirti. Fluoras reguliuoja organizme kalcio ir fosforo apykaitą. Per mažas fluoro kiekis geriamajame vandenyje sąlygoja dantų ėduonies paplitimą. Utenos rajono gyventojų vartojamame vandenyje fluoro koncentracija yra labai žema (< 0,3 mg/l). Geležies junginiai, kurių netrūksta Utenos rajono kaimų gyventojų vartojamame artezinių gręžinių vandenyje, suteikia vandeniui nemalonų skonį, dažo, gadina įrangą. Vartojant vandenį, kuriame daug chloridų, pasunkėja inkstų veikla. Esant didelei sulfatų koncentracijai, vanduo tampa karčiai sūrus. Toks vanduo mažina skrandžio sekreciją.

    Naudota literatūra:

1.    Ekologija tavo namuose. Julius Baltrukonis.1997 m.

2.    Įvairi medžiaga iš globalinio Internet kompiuterinio tinklo.

Varlės ir jų rūšys

Varlės (Ranidae) - beuodegių varliagyvių (Anura) šeima. Gyvūnų oda lygi arba nežymiai rauplėta. Akys su horizontaliu vyzdžiu. Patinų galvos šonuose yra balso maišai (rezonatoriai), kurie kvarkiant išsipučia. Viršutinis žandikaulis su kūgio formos dantimis, apatinis be dantų. Liežuvio galas giliai iškirptas, liežuvis išmetamas.

Gyvena visuose žemynuose, išskyrus arktines sritis, Australiją ir Pietų Amerikos pietinę dalį.

 Veisimuisi pasirenka gerai įšildomas vandens telkinio vietas, kur gumulais išneršia kiaušinėlius. Liaudyje tie gumulai vadinami kurkulais. Žiemoja vandens telkiniuose ar sausumoje. Tam dažniausiai pasirenka duobes, lapų krūvas, graužikų urvus, užsikasa į gruntą.

Pasaulyje yra apie 500 rūšių, priklausančių 53 gentims. Lietuvoje gyvena viena varlių (Rana) gentis su penkiomis rūšimis:

Didžioji kūdrinė varlė (Rana esculenta)

Mažoji kūdrinė varlė (Rana lessonae)

Ežerinė varlė (Rana ridibunda)

Pievinė varlė (Rana temporaria)

Smailiasnukė varlė (Rana terrestris)

Didžioji kūdrinė varlė (lot. Rana esculenta, angl. Edible frog, vok. Teichfrosch) - beuodegių varliagyvių (Anura) gyvūnas, priklausantis varlių šeimai. Ši varlė labai panaši į ežerinę varlę, nuo kurios skiriasi šiais požymiais: patinų rezonatoriai balti, užpakalinės kojos vidinis pado gumburėlis aukštas, iš šonų suspaustas ir 1-3 kartus trumpesnis už I pirštą. Didžioji kūdrinė varlė yra 50-90 mm dydžio, jos viršus ryškiai žalias su juodomis ar rudomis dėmėmis. Ant nugaros yra trys išilginės šviesiai geltonos juostelės. Šlaunų viršus gelsvas, su išmargintomis juodomis dėmėmis.

Kūdrinė varlė (Rana lessonae)

 Klasifikacija. Klasė Varliagyviai (Amphibia), Būrys Beuodegiai varliagyviai (Anura), Šeima Tikrosios varlės (Ranidae).

Statusas. Įrašyta į ES Buveinių direktyvos ketvirtąjį priedą.

Gausumas. Labai dažna rūšis.

Išvaizda. Kūdrinės varlės vidinis pėdos gumburėlis aukštas, iš šonų suspaustas. Šios varlės viršutinė kūno dalis ryškiai žalios, pilkai žalios, geltonai žalios ar alyvinės spalvos, su didesniu ar mažesniu tamsių dėmių kiekiu. Išilgai jos nugarą dažnai eina šviesi juosta. Jos pilvelis baltas ar gelsvas (labai retai su dėmėmis). Nugaros šoninės raukšlės gerai išsivysčiusios. Patinėliai turi baltus ar gelsvus rezonatorius burnos kampuose.

Dydis. Patelių kūno ilgis yra 52-90 mm, o patinėlių 48-74 mm.

Paplitimas. Kūdrinė varlė paplitusi Europoje išskyrus Pietų Prancūziją, Graikiją, Pirėnų ir Balkanų pusiasalius.

Biotopas. Kūdrinė varlė gyvena nedideliuose sekliuose, vandens augalų turtinguose telkiniuose. Ji vengia sraunių upių, šaltinių, o pasirenka kūdras, tvenkinius, ežerų įlankas, griovius, upių senvages, duobes. Jų jauniklių galima sutikti toli nuo vandens esančiuose tamsiuose drėgnuose miškuose ir pievose. Yra žinoma, kad šiltomis dienomis, lietui lyjant, šios varlės atlieka netolimas keliones ieškodamos kitos gyvenamosios vietos.

Mityba. Kūdrinės varlės minta vabalais, plėviasparniais, drugių lervomis, dvisparniais, žiogais, vorais, moliuskais, kartais kitų varlių buožgalviais.

Aktyvumas. Kūdrinės varlės paprastai aktyvios dieną ir vakare. Naktį jos lindi vandens telkinio dugne. Į paviršių jos masiškai išplaukia apie 8 valandą ryto ir pranyksta iš jo apie 10 valandą vakare. Labiausiai jos aktyvios 12-16 valandomis.

Žiemojimas. Žiemoti kūdrinė varlė pradeda rugsėjo mėnesio gale arba spalį, kai prasideda pirmosios šalnos. Žiemoja jos grupėmis ten pat , kur gyvena, užsikasdamos dumble ar gilesnėse vietose po esančiais neužšalusiais vandens augalais, lėtai tekančiame vandenyje. Jaunos varlės kartais žiemoja ir sausumoje. Pabunda balandžio arba gegužės mėnesį.

Dauginimasis. Nuo pabudimo praėjus 15-20 dienų prasideda jų nerštas. Neršia jos gegužės arba birželio mėnesį, kai vandens temperatūra pakyla iki  +20....+22°C. Neršto metu pirmiausiai pasirodo gelsvai žali patinėliai, ant priekinių kojų pirmojo piršto turintys tamsią karpą. Varlių vestuvinius žaidimus sudaro jų šokavimas, pliuškenimasis vandenyje ir garsus kvarksėjimas. Varlių poravimasis paprastai vyksta vakarais. Patelė išleidžia 2000-3000 ikrų, kuriuos nedideliais gumulėliais 2- 5 cm gylyje ji kabina ant vandens augalų arba deda ant vandens telkinio dugno. Ikrai vystosi apie savaitę, buožgalviai - 70-135 dienas. Iš viršaus žiūrint buožgalvio kūnas kiaušinio formos. Kūdrinės varlės subręsta trečiaisiais gyvenimo metais. Gyvena prie užželiančių vandens tvenkinių, aktyvi dieną ir naktį.

Mažoji kūdrinė varlė, arba kūdrinė varlė, (Rana lessonae, angl. Little Water Frog, vok. Kleiner Wasserfrosch) - varlių (Ranidae) šeimos varliagyvis, kuris morfologiškai labai panašus į didžiąją kūdrinę varlę ir yra pats mažiausias iš visų žaliųjų varlių rūšių. Kūnas šviesiai žalios spalvos, pilvelis balsvas, o pakraščiai gelsvi.

Gyvena nedideliuose, sekliuose, vandens augalais užžėlusiuose telkiniuose: kūdrose, tvenkiniuose, karjeruose, durpynų balose, upių senvagėse. Kartais pavyksta aptikti net ir labai užterštose kūdrose. Vengia tekančio vandens. Neršia, maitinasi ir žiemoja vandenyje. Karštomis vasaros dienomis trumpam išlipa į sausumą pasišildyti. Lietuvoje dažna, plačiai paplitusi rūšis. Saugoma Berno konvencijos (III apsaugos kategorija).

Ežerinė varlė (Rana ridibunda, angl. Marsh Frog, vok. Seefrosch) - varlių (Ranidae) šeimos varliagyvis. Pati didžiausia iš visų žaliųjų varlių rūšių. Dydis 70-100 mm. Nugaros fonas pilkai ar rusvai žalias, dėmės juosvos arba tamsiai žalios. Kartais išilgai nugaros būna siaurutė šviesi juostelė. Pilvas pilkšvai baltas ar gelsvas, dažnai išmargintas tamsiomis didelėmis ir taškeliais. Šlaunų viršus žalsvas, išmargintas rudomis dėmelėmis. Patinų rezonatoriai pilki.

Labai aktyvus, stiprus ir grobuoniškas varliagyvis. Aptinkamas prie upių, ežerų, o taip pat kūdrose, karjerų vandens telkiniuose. Daugiausia laiko praleidžia vandenyje. Mėgsta gyventi nedideliais būriais. Lietuvoje retoka ir negausi. Dažnesnė Kuršių ir Kauno marių pakrantėse, Nemuno deltoje.

Rūšis saugoma Berno konvencijos (III kategorija).

Pievinė varlė (lot. Rana temporaria, angl. Common grass frog, vok. Grassfrosch) - beuodegių varliagyvių (Anura) būrio gyvūnas, priklausantis varlių (Ranidae) šeimai. Dar kitaip vadinama rusvoji varlė, rudoji varlė. Labai panaši į smailiasnukę varlę, nuo kurios skiriasi šiais požymiais: snukis bukas, užpakalinių kojų vidinis pado kauburėlis minkštas, žemas ir nedidelis, 2,5-6 kartus trumpesnis už I (mažąjį) pirštą. Be to, pievinė varlė yra stambesnė už smailiasnukę ir užauga iki 8-9 cm. Patelės didesnės už patinėlius. Rūšiai būdingas polimorfizmas - įvairuoja kūno pigmentacija ir raštas. Nugara gelsvai pilka, rusva, tamsiai ruda su tamsesnėmis dėmėmis. Išilgai nugaros kartais eina neryški šviesi juostelė, kuri nesiekia galvos.

Pievinė varlė - gausiausia varlių rūšis Lietuvoje. Aptinkama įvairiuose biotopuose: dirbamuose laukuose, pievose, sausose ir drėgnose vietose, miškuose, soduose ir prie sodybų. Veisimuisi pasirenka nedidelius, negilius vandens telkinius, laikinas vandeningas lomas, kūdras, tvenkinius, griovius ir ežerus. Neršia beveik visuose stovinčiuose vandenyse. Žiemoja sausumoje, veisiasi vandenyje. Aktyvi prietemoje bei naktį, o lietingu oro ir dieną. Mityba. Didžiausią jų maisto dalį sudaro vabalai, vorai, vabzdžių lervos, dvisparniai, moliuskai ir kiti bestuburiai.

Aktyvumas. Aktyvi jos veikla prasideda prietemoje ir naktį (aktyviausios jos tarp 23 ir 2 valandos), nors galima jas išvysti ir apsiniaukusią, lietingą dieną.

Žiemojimas. Jų veiklos aktyvumas mažėja rudenį, ypač prasidėjus reguliarioms šalnoms, kai vidutinė paros oro temperatūra būna žemesnė kaip +6°C, o vandens temperatūra svyruoja nuo +6 iki +10°C. Rugsėjo pabaigoje arba spalį rusvosios varlės grupėmis dažniausiai dieną keliauja žiemoti. Jų kelionė į žiemavietes paprastai trunka 2-8 dienas. Dažniausiai jos žiemoja 100-150, kartais 1,5 km atstumu nuo savo gyvenamų vietų. Kiekvienas iki dugno neužšąlantis vandens telkinys gali būti jų žiemojimo vieta. Tačiau jos ypač mėgsta sraunias neužšąlančias upes, šaltinius, durpingus griovius, rečiau ežerus, tvenkinius su gera aeracija. Paprastai jos žiemoja vandens telkinio dugne, tarp vandens augalijos, srauniame vandenyje po akmenimis. Žiemojančių pievinių varlių skaičius vienoje vietoje įvairus. Neretai vienoje vietoje žiemoja tik pavieniai individai, kitur žiemojimo vietose jų skaičius gali siekti iki keleto šimtų, bet dažniausiai čia jų būna po 20-30. Patinai, patelės ir jaunikliai žiemoja kartu. Iš žiemojimo vietų jos išeina paprastai kovo pabaigoje arba balandžio mėnesį.

Dauginimasis. Jų poravimasis prasideda joms keliaujant į nerštavietes. Jos neršia sekliose ir gerai apšviestose ežerų, tvenkinių, kūdrų, griovių, vandens duobių pakrantėse. Neršto periodas, esant +8...+12°C temperatūrai, paprastai trunka apie savaitę. Po jo varlės palieka vandens telkinį ir pasklinda po apylinkes.

Neršto metu rusvųjų varlių patinėlių kūno spalva paryškėja, pagurklis pasidaro žydras, o ant priekinių kojų pirmojo piršto aiškiai matyti juoda šiurkšti, sudaryta iš keturių kauburėlių karpa. Tuo metu iš neršto vietų sklinda užkimęs jų kurkimas. Patelė paleidžia 600-2000 ikrų. Ikrelius jos deda visoms varlėms charakteringais gumulėliais. Šviesiai gelsvų išnerštų ikrelių skaičius priklauso nuo patelės dydžio. Vienoje vietoje galima rasti didelius kurkulų telkinius, kadangi juos čia paleidžia dešimtys patelių. Praėjus maždaug parai po neršto, išbrinksta ikrelius supanti gleivinė plėvelė, ir kurkulai išplaukia į vandens paviršių. Kuo šiltesnis oras, tuo greičiau iš jų išsirita buožgalviai (vidutiniškai per 8-10 dienų). Buožgalvio metamorfozė trunka 50-90 dienų. Lytiškai varlės subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.

Smailiasnukė varlė (Rana arvalis, angl. Marsh Frog, vok. Moorfrosch) - varlių (Ranidae) šeimos varliagyvis. Dydis 40-70 mm. Panaši į pievinę varlę, tik snukis smailesnis. Kūno viršus rudas ar pilkai rudas su juosvomis įvairaus dydžio ir kontrastingumo dėmėmis. Pilvas baltas ar gelsvas, beveik visada vienspalvis. Smilkinių dėmės kaip rusvosios varlės. Patinai tuoktuvių metu būna žydri.

Aptinkama visur, bet retesnė už rusvąją varlę. Gyvena pelkėtose vietose. Neršia vandenyje. Jaunikliai po metamorfozės bei subrendę individai maitinasi sausumoje. Būdingos pavasarinės ir rudeninės migracijos į žiemojimo vietas ir atgal į nerštavietes. Po neršto gyvena įvairaus tipo ir sudėties miškuose, krūmynuose, dirbamuose laukuose, tarpmiškių pievose ir kt. Rūšis saugoma Berno konvencijos (III apsaugos kategorija).

Mokslinė varlių klasifikacija

Karalystė:                  Gyvūnai

(Animalia)

Tipas:   Chordiniai

(Chordata)

Klasė:   Varliagyviai

(Amphibia)

Būrys:  Beuodegiai varliagyviai

(Anura)

Šeima:  Varlės

(Ranidae)

Gentis: Varlės

(Rana)

Rūšis:   Smailiasnukė varlė

(Rana arvalis)

Siamo dvyniai, arba vienas gyvenimas dviem

Siamo dvyniai visuomet kaitino žmonių vaizduotę, iš čia kilo mitas apie dviveidį Janą, apie pusiau žmogų pusiau arklį Kentaurą. Viduramžiais gimus kūnu suaugusiems mažyliams buvo kalbama apie velnio prakeiksmą, o, inkvizicijos laužams užgesus, kalbėta, kad nėštumo metu Siamo dvynių motina žiūrėjo į apsigimėlius. Tikrosios priežasties mokslas iki šiol nepaaiškino, tačiau dažniausiai kaltinama ekologinė situacija ir motinos gamtos išdaigos. Apie viską iš eiės skaitykite toliau.

Kas tokie Siamo dvyniai?

Dvynukų gimimas – nedažnas reiškinys, o kuria nors kūno dalimi suaugusių dvynukų gimimas reiškinys dar retesnis, paskaičiuota, kad Siamo dvyniai gimsta vienai iš 120–150 tūkstančių nėščiųjų. Jie vystosi iš vienos apvaisintos kiaušaląstės, turi vienodą genų rinkinį ir yra visiškai identiški. Dėl tam tikrų priežasčių pradėjus augti dviem organizmams, vieno kūno ląstelės nevisiškai atsiskiria nuo kito organizmo, ir šio sklaidos defekto vietoje mažylių kūnai lieka suaugę. Jei pasidalijimas vyktų sėkmingai, gimtų identiški dvyniai iš vienos kiaušialąstės.

Kodėl Siamo?

Siamo dvyniais kūnu suaugusius dvynius vadina dviejų brolių Čango ir Engo (išvertus iš tajų kalbos šie vardai reiškia „dešinysis” ir „kairysis”) garbei. 1811 metų gegužės 11 Siame (šiandien Tyailandas) gimė du krūtine suaugę broliai. Palaipsniui broliai išmoko sedėti, o, jiems sulaukus 17 metų, amerikiečių verslininkas išvežė juos į JAV dalyvauti pasirodymuose. Gastroliuodami jie aplankė visą pasaulį. 1843 metais broliai vedė dvi seseris, Čangui gimė 10 vaikų, Engui – 12. Broliai tikino, kad per visą gyvenimą jie susipyko vos vieną kartą, kai maudynių metu vienam broliui vanduo pasirodė šiltas, o kitam – per šaltas. Mirė broliai 63 metų amžiaus. Pirmasis nuo plaučių uždegimo mirė Čangas, Engas tuomet dar miegojo. Netruku Engas pastebėjo, kad jo brolis mirė, o po 2 valandų, būdamas visiškai sveikas, mirė ir jis.

Atskirti ar ne?

Vis dažniau Siamo dvyniams atliekamos atskyrimo operacijos, po kurių, deja, ne visuomet išgyvena abu vaikai. Sunkiausiomis operacijomis laikomos tokios, kai gydytojams tenka atskirti dvynius, turinčius bendrą širdį, bendras kepenis ar smegenis. Tai, ar dvynukus galima atskirti, sprendžia daugelio tyrimų rezultatai. Juk kai kuriais atvejais Siamo dvyniai turi bendrą kraujotaką arba kvėpavimo sistemą. Įvertinamas abiejų dvynių gyvybingumas, t.y. galimybė išgyventi po atskyrimo, bei tai, ar dvynukai gali išgyventi jų neatskyrus vieną nuo kito. Be abejo, atkreipiamas dėmėsys ir į būsimo Siamo dvynių gyvenimo kokybę. Anksčiau Siamo dvynių operacija buvo atliekama 6–12 mėnesių amžiuje, laukiant, kol dvynukai sustiprės, o cirurgai tinkamai pasiruoš operacijai. Šiandien Siamo dvyniai operuojami anksčiau, kai kuriais atvejais iš karto po gimimo. Nedelsiant Siamo dvyniai operuojami tuomet, kai vienas iš dvynių gimsta negyvas.

Kaip jie operuojami?

Siamo dvynių atskyrimo operacijos gali būti vienpakopės arba daugiapakopės. Vienpakopės operacijos paprastai trunka iki kelių parų, jose dalyvauja daug medicininio personalo. Daugiapakopės operacijos gali trukti iki metų, vaikams tuo tarpu atliekama keletas operacijų. Pavyzdžiui, kraniopagams įstatomi audinių skėtikliai, po kiek laiko atveriama kaukolės ertmė ir atskiriama dalis kraujagyslių, dar vėliau vaikai atskiriami visiškai. Pastarosios laikomos saugesnėmis.

Įdomios teorijos

Frankfurto žmogaus anatomijos instituto mokslininkai atlikę tyrimus pateikė neįtikėtinas išvadas. Jiems pavyko įrodyti, kad Siamo dvynių gimimas susijęs su psichikos liga, vadinama asmenybės susidvejinimu (šizofrenija). Vokiečių mokslininkai įrodė, kad Siamo dvyniai gimsta įvykus tam tikrai mutacijai genuose. Tačiau tyrimai su beždžionėmis parodė, kad 80 proc. gyvūnų, nėštumo metu patyrusių psichotropinį poveikį, gimsta Siamo dvyniai.

Keli faktai apie Siamo dvynius

·   Mergaitės Siamo dvynės gimsta tris kartus dažniau nei berniukai

·   Dažniausiai Siamo dvyniai gimsta Afrikoje ir Indijoje

·   Didžioji dauguma Siamo dvynių žūsta dar nėštumo metu, ir nėštumas baigiasi persileidimu
·   Didžioji dalis Siamo dvynių suauga krūtinės ląstomis (35 proc.), jie vadinami torakopagais, omfalopagai – tai dvyniai, suaugę nuo liemens iki krūtinkaulio (30 proc.), pigopagai – suaugę nugaromis (19 proc.), kraniopagai – galvomis. Kur kas rečiau pasitaiko atvejis, kai vienas iš dvynių yra „parazitas”, t.y. prie sveiko kūdikio kūno prisitvirtinusios papildomos kūno dalys, pvz., ranka, galva
·   75 proc. Siamo dvynių miršta per pirmą parą po gimimo

·   Šiuo metu žinoma apie 500 Siamo dvynių, išgyvenusių ilgiau nei 1 metus.                                                                                                              

Kalėdinės duonelės

Reikia:

500g miltų

25g mielių

žiupsnelis druskos

ne maziau 1/2l pieno

75g cukraus

180g margarino

2 kiaušinių tryniai

truputis tarkuotos citrinos žievelės

1/2 arbatinio šaukstelio kardamono

175g kapotų migdolo riešutų

125g razinų

125g apelsinų ir citrinų cukatų mišinio (džiovinti ir smulkinti)

150g sviesto

cukraus pudros

Gaminimas:

Nusijotus miltus pastatyti į šiltą vietą, į jų vidurį pritrupinti mielių, įpilti šilto pieno ir užmaišyti tešlą. Tešlą  apibarstyti miltais, uždengti rakšluoščiu ir 20min palaikyti šiltoje orkaitėje, kad pakiltų.

Cukrų, ištirpinta margariną, kiaušiniu trynius sumaišykite su mieliniu raugu (tešla iš orkaitės) ir suminkykite tešla.

Įmaišykite migdolus, razinas, apelsinų ir citrinų cukatus ir iš tešlos iškočiokite maždaug 4 cm aukščio lakštą. Dėkite į skardą ir pašauti į orkaitę, įšildytą iki 50C. Kai tešla pakils, temperatūra padidinti iki 190C. Kepti 1h. Kai iškeps aptepti sviestu ir apibarstyti cukrais pudra.

25 porcijos po 171kcal 

Šaltinis:burda moden

Kalėdiniai meduoliai

Tešlai:

200 g medaus

100 g sviesto

šaukštelis cinamono, maltų gvazdikėlių, kvapiųjų pipirų, muskato riešuto, žvaigždėtųjų anyžių mišinio (vietoje šių prieskonių dėjau pirktinį mišinį (1 pak.) specialiai meduoliams)

2 kiaušiniai

100 g cukraus

500 g miltų

5 g kepimo miltelų

Glajui:

kiaušinio baltymas

150 g cukraus pudros

pusė šaukštelio citrinų sulčių                                

Gaminimas (sausainių):

Puode pakaitinti medų ir sviestą, įberti prieskonių ir išmaišyti. Kiaušinius išsukti su cukrumi, supilti pakaitintą medų su sviestu, suberti kepimo miltelius ir išmaišyti. Suberti persijotus miltus ir užminkyti tešlą. Dėti 30 min. į šaldytuvą sustingti.

Iš atšaldytos tešlos iškočioti 7 milimetrų storio lakštą, išpjauti įvairių formų meduolius ir sudėti į kepimo popieriumi išklotą skardą. Kepti 180 laipsnių orkaitėje, kol paruduos. Atvėsusius sausainius puošti glajumi. Kadangi neturėjau konditerinio švirkšto, vaistinėje nusipirkau paprastus - labai gerai pritaikomi konditerijoje .

Gaminimas (glajaus):

Kiaušinio baltymą išsukti su cukraus pudra ir citrinų sultimis.

Iš žurnaliuko "Virtuvės paslaptys" (2007 m. Nr. 5)

Bakterijų sandara, dauginimasis, jų reikšmė biosferos azoto apytakai

Bakterijų sandara.

Kai kurias bakterijas dengia kapsulė, sudaryta iš polisacharidų ir polipeptidų gleivių, kuriose būna daug H₂O. Kapsulė tarnauja apsaugai ir kolonijų susidarymui. Visos bakterijos turi elastingą sienelę, kurios karkasą sudaro mureinas. Sienelė saugo nuo mechaninių pažeidimų. Po sienele yra plazminė membrana, sudaryta iš dviejų lipidų sluoksnių. Sluoksniuose įvairiai integruoti baltymai. Ji veikia kaip pusiau pralaidi plėvelė - reguliuoja jonų ir molekulių patekimą ir jų pašalinimą iš ląstelės. Plazminė membrana vietomis įlinksta į ląstelės vidurį ir sudaro mezosomą. Ji svarbi DNR replikacijai bei bakterijos ląstelės dalijimuisi. Mezosomoje kaupiasi įvairūs fermentai, atliekantys panašias funkcijas kaip aukštesniųjų augalų mitochondrijose (kvėpuoja), chemosintezės funkcijas. Plazminės membranos dėka susidaro fotosintetinančios membranos. Fotosintetinančias membranas turi tik fotosintezę vykdančios bakterijos (purpurinės, melsvabakterės). Šiose membranose yra bakterijų chlorofilas.

Daugelis bakterijų turi iš citoplazmos pro sienelę išaugusius žiuželius - judėjimo skystyje organoidus. Kiekviena bakterijų rūšis turi skirtingą žiuželių skaičių. Jų būna nuo 1 iki 100, jie sudaryti iš baltymų. Taip pat bakterijos turi ir trumpesnių ataugų - fimbrijų, kuriomis jos prilimpa prie kitų ląstelių ar daiktų.

Bakterijos citoplazma sudaryta iš H₂O, baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų koloidinėje būklėje esančių medžiagų, kurių kiekis priklauso nuo bakterijos rūšies, amžiaus, mitybos ir kitų sąlygų. Citoplazmoje yra nukleoidas - tai bakterijos chromosoma. Nukleoide yra visa genetinė informacija. Bakterijų nukleoidas neapgaubtas apvalkalėliu, jose nėra tikrojo branduolio, todėl bakterijos vadinamos prokariotiniais organizmais. Bakterijose randama plazmidžių, sudarytų iš DNR molekulių, kurios šimtus kartų trumpesnės nei nukleoide. Citoplazmoje yra ribosomų, sudarytų iš dviejų dalelių - didžiosios ir mažosios. Ribosomos dalyvauja baltymų sintezėje. Taip pat citoplazmoje yra atsarginių medžiagų, vadinamų intarpais, kurie vartojami, kai aplinkoje nėra maisto.

Nelytinis dauginimasis. Bakterijos dauginasi nelytiniu būdu - dalijimosi. Pirmiausia replikuojasi (dvigubėja) nukleoidas, kuriame sukaupta visa genetinė informacija. Po replikacijos ląstelėje DNR molekulių padvigubėja, jos nutolsta viena nuo kitos. Susidaro dukterinės ląstelės, kurių DNR yra tokios pat kaip ir motininių ląstelių. Toliau atsiranda petvarėlė, atskirianti ląsteles vieną nuo kitos. Dauginimosi greitis priklauso nuo bakterijų rūšies ir aplinkos sąlygų (maisto, temperatūros, drėgmės, pH ir kt.).

Lytinis dauginimasis. Vykstant DNR ar jos fragmentų mainams transformacijos (genetinės informacijos patekimas į ląstelę su svetima DNR ir informacijos pasikeitimas), transdukcijos (ląstelės genomo dalies patekimas į kitą ląstelę; vienas genų rekombinacijos atvejų) ar konjugacijos pavidalu gali susidaryti bakterijų genetinių rekombinacijų. Bakterijos gali daugintis kas 20-30 min. Kai kurios bakterijos, esant nepalankioms sąlygoms, sudaro endosporas. Sporos - tai bakterijų ramybės stadija. Jos gali išlikti gyvybingos labai ilgą laiką, kol patenka į palankias sąlygas, kur spora išbrinksta, vartodama atsargines maisto medžiagas pradeda augti. Sprogus sporos sienelei, susidaro nauja ląstelė.

Bakterijos turi įtakos azoto apytakai biosferoje. Šlapiose dirvose ir vandens telkiniuose gyvena bakterijos, kurios verčia nitratus dujiniu azotu, o šis išlekia į orą. Šis procesas vadinamas denitrifikacija. Tačiau yra bakterijų, kurios sugeba oro azotą vėl paversti jonine forma. Šis procesas vadinamas azoto fiksacija, o organizmai, kurie tai daro - azoto fiksatoriais. Azoto fiksatoriai - tai gumbelinės bakterijos, gyvenančios simbiozėje su aukštesniais augalais, dirvoje laisvai egzistuojančios azotobakterės ir vandenyje gyvenančios melsvabakterės.