Siamo dvyniai, arba vienas gyvenimas dviem

Siamo dvyniai visuomet kaitino žmonių vaizduotę, iš čia kilo mitas apie dviveidį Janą, apie pusiau žmogų pusiau arklį Kentaurą. Viduramžiais gimus kūnu suaugusiems mažyliams buvo kalbama apie velnio prakeiksmą, o, inkvizicijos laužams užgesus, kalbėta, kad nėštumo metu Siamo dvynių motina žiūrėjo į apsigimėlius. Tikrosios priežasties mokslas iki šiol nepaaiškino, tačiau dažniausiai kaltinama ekologinė situacija ir motinos gamtos išdaigos. Apie viską iš eiės skaitykite toliau.

Kas tokie Siamo dvyniai?

Dvynukų gimimas – nedažnas reiškinys, o kuria nors kūno dalimi suaugusių dvynukų gimimas reiškinys dar retesnis, paskaičiuota, kad Siamo dvyniai gimsta vienai iš 120–150 tūkstančių nėščiųjų. Jie vystosi iš vienos apvaisintos kiaušaląstės, turi vienodą genų rinkinį ir yra visiškai identiški. Dėl tam tikrų priežasčių pradėjus augti dviem organizmams, vieno kūno ląstelės nevisiškai atsiskiria nuo kito organizmo, ir šio sklaidos defekto vietoje mažylių kūnai lieka suaugę. Jei pasidalijimas vyktų sėkmingai, gimtų identiški dvyniai iš vienos kiaušialąstės.

Kodėl Siamo?

Siamo dvyniais kūnu suaugusius dvynius vadina dviejų brolių Čango ir Engo (išvertus iš tajų kalbos šie vardai reiškia „dešinysis” ir „kairysis”) garbei. 1811 metų gegužės 11 Siame (šiandien Tyailandas) gimė du krūtine suaugę broliai. Palaipsniui broliai išmoko sedėti, o, jiems sulaukus 17 metų, amerikiečių verslininkas išvežė juos į JAV dalyvauti pasirodymuose. Gastroliuodami jie aplankė visą pasaulį. 1843 metais broliai vedė dvi seseris, Čangui gimė 10 vaikų, Engui – 12. Broliai tikino, kad per visą gyvenimą jie susipyko vos vieną kartą, kai maudynių metu vienam broliui vanduo pasirodė šiltas, o kitam – per šaltas. Mirė broliai 63 metų amžiaus. Pirmasis nuo plaučių uždegimo mirė Čangas, Engas tuomet dar miegojo. Netruku Engas pastebėjo, kad jo brolis mirė, o po 2 valandų, būdamas visiškai sveikas, mirė ir jis.

Atskirti ar ne?

Vis dažniau Siamo dvyniams atliekamos atskyrimo operacijos, po kurių, deja, ne visuomet išgyvena abu vaikai. Sunkiausiomis operacijomis laikomos tokios, kai gydytojams tenka atskirti dvynius, turinčius bendrą širdį, bendras kepenis ar smegenis. Tai, ar dvynukus galima atskirti, sprendžia daugelio tyrimų rezultatai. Juk kai kuriais atvejais Siamo dvyniai turi bendrą kraujotaką arba kvėpavimo sistemą. Įvertinamas abiejų dvynių gyvybingumas, t.y. galimybė išgyventi po atskyrimo, bei tai, ar dvynukai gali išgyventi jų neatskyrus vieną nuo kito. Be abejo, atkreipiamas dėmėsys ir į būsimo Siamo dvynių gyvenimo kokybę. Anksčiau Siamo dvynių operacija buvo atliekama 6–12 mėnesių amžiuje, laukiant, kol dvynukai sustiprės, o cirurgai tinkamai pasiruoš operacijai. Šiandien Siamo dvyniai operuojami anksčiau, kai kuriais atvejais iš karto po gimimo. Nedelsiant Siamo dvyniai operuojami tuomet, kai vienas iš dvynių gimsta negyvas.

Kaip jie operuojami?

Siamo dvynių atskyrimo operacijos gali būti vienpakopės arba daugiapakopės. Vienpakopės operacijos paprastai trunka iki kelių parų, jose dalyvauja daug medicininio personalo. Daugiapakopės operacijos gali trukti iki metų, vaikams tuo tarpu atliekama keletas operacijų. Pavyzdžiui, kraniopagams įstatomi audinių skėtikliai, po kiek laiko atveriama kaukolės ertmė ir atskiriama dalis kraujagyslių, dar vėliau vaikai atskiriami visiškai. Pastarosios laikomos saugesnėmis.

Įdomios teorijos

Frankfurto žmogaus anatomijos instituto mokslininkai atlikę tyrimus pateikė neįtikėtinas išvadas. Jiems pavyko įrodyti, kad Siamo dvynių gimimas susijęs su psichikos liga, vadinama asmenybės susidvejinimu (šizofrenija). Vokiečių mokslininkai įrodė, kad Siamo dvyniai gimsta įvykus tam tikrai mutacijai genuose. Tačiau tyrimai su beždžionėmis parodė, kad 80 proc. gyvūnų, nėštumo metu patyrusių psichotropinį poveikį, gimsta Siamo dvyniai.

Keli faktai apie Siamo dvynius

·   Mergaitės Siamo dvynės gimsta tris kartus dažniau nei berniukai

·   Dažniausiai Siamo dvyniai gimsta Afrikoje ir Indijoje

·   Didžioji dauguma Siamo dvynių žūsta dar nėštumo metu, ir nėštumas baigiasi persileidimu
·   Didžioji dalis Siamo dvynių suauga krūtinės ląstomis (35 proc.), jie vadinami torakopagais, omfalopagai – tai dvyniai, suaugę nuo liemens iki krūtinkaulio (30 proc.), pigopagai – suaugę nugaromis (19 proc.), kraniopagai – galvomis. Kur kas rečiau pasitaiko atvejis, kai vienas iš dvynių yra „parazitas”, t.y. prie sveiko kūdikio kūno prisitvirtinusios papildomos kūno dalys, pvz., ranka, galva
·   75 proc. Siamo dvynių miršta per pirmą parą po gimimo

·   Šiuo metu žinoma apie 500 Siamo dvynių, išgyvenusių ilgiau nei 1 metus.